Pastoviems klientams nuolaidos !

Neįtikėtinas PUSRYČIŲ mokslas

Paskelbė multivita 2020/08/27 0 Komentarai

Neįtikėtinas pusryčių mokslas. Faktai apie pusryčius

 

Tikriausiai girdėjote, jog pusryčiai yra svarbiausias dienos valgis, bet galbūt nežinote kodėl.

Pirmas dalykas, kurį reikia žinoti apie pusryčius, randamas pačiame žodyje „pusryčiai“ (angl. breakfast), pažodžiui reiškiančiu nutraukti badavimą. Taip sakoma todėl, kad miegant jūsų kūnas badavo – tai reiškia, kad nebuvo vartojamas maistas – „badavimas miegant“. Nors gali pasirodyti, jog badavimas miego metu nėra badavimas įprasta prasme, tačiau metaboline prasme tai iš tikrųjų yra badavimas ir sukelia tam tikrą, labai specifinį metabolinių bei biocheminių aplinkybių rinkinį. Ši kūno būklė yra gerai suprantama, todėl gydytojai užsako kraujo tyrimus nevalgius, nes ilgą laiką nebuvo vartojamas maistas ir maistinės medžiagos nusistovėjo iki pradinio lygio, todėl medžiagų apykaitos fonas yra tinkamesnis pažvelgti į specifinius sveikatos ir ligų biologinius žymenis, tokius kaip gliukozės kiekis kraujyje ar trigliceridai, kuriuos kitu metu gali iškreipti maisto vartojimas. Taigi, miegas medicinine ir medžiagų apykaitos prasme yra badavimas. Kaip ir kada nutraukiate tą badavimą yra itin svarbu bendrai sveikatai, gyvybingumui ir kognityvinei funkcijai.

 

Kol jūs miegojote

Kitas dalykas, kurį turite žinoti apie pusryčius yra tai, kad nors jūs miegojote, jūsų organizmas nemiegojo. Miegant, jame vyksta milijardai, galbūt net trilijonai svarbių biocheminių procesų bei procedūrų. Jiems visiems reikia maistinių medžiagų, kad patenkintų tuos svarbius poreikius. Pavyzdžiui, pagalvokite apie smegenis. Kai jūs pereinate nuo sąmoningos dienos veiklos į pusiau sąmoningą ar nesąmoningą miego periodą, jūsų smegenys išlieka labai aktyvios. Jose prasideda valymo procesas, kuriame svarbios dienos įvykių detalės atskiriamos nuo nesvarbių ir atsikratoma to, kas nereikalinga.

Tuo pačiu metu, smegenys sutvarko ir įtvirtina praėjusios dienos prisiminimus, kad juos būtų galima lengvai pasiekti ateityje – tai sudėtingas ir daug maistinių medžiagų reikalaujantis procesas. Šie įvykiai, taip pat daugelio kitų organizmoprocesų,vykstančių jums miegant, valdymas, verčia smegenis ir centrinę nervų sistemą eikvoti daug energijos. Tiek daug, kad vos per kelias miego valandas smegenys ir centrinė nervų sistema išeikvoja didžiąją dalį turimų energijos atsargų.

Miego metu imuninė sistema taip pat yra itin aktyvi, todėl irgi suvartoja daug maistinių medžiagų. Yra gerai žinoma, kad miego metu sustiprėja imuninės sistemosgebėjimas kovoti su infekcinėmis ligomis, todėl miegas laikomas vienu iš geriausių dalykų, kuriuos galite padaryti, kad greičiau pasveiktumėte po traumų ar net peršalimo bei gripo. Tuo metu vyksta svarbūs sveikatos korekcijos procesai.

84% tėvų nežino, kas yra sveiki pusryčiai. Atlikta Anglijos visuomenės sveikatos kampanijos „Change4Life“ apklausa parodė, kad daugelis tėvų tiksliai nežino, kas yra sveiki pusryčiai jų vaikams. Konkrečiai, 84% tėvų, kurių vaikai prieš eidami į mokyklą suvartodavo daugiau nei 50% rekomenduojamos cukraus dozės, iš tikrųjų manė, kad jų vaiko pusryčiai buvo sveiki.

Kai gerai išsimiegate, ryte jaučiatės žvalūs, tačiau dėl didelio maistinių medžiagų išeikvojimo ir badavimo miegant, kiekvieną rytą organizme trūksta gyvybiškai svarbių maistinių medžiagų.

Galiausiai, be visų kitų svarbių užduočių jūsų imuninė sistema taip pat turi valyti jūsų kūną. Ji turi padėti pašalinti visas praėjusios dienos medžiagų apykaitos liekanas. Negyvos ląstelės, pažeisti audiniai, toksiški šalutiniai medžiagų apykaitos produktai – visi jie yra iššūkiai, kuriuos turi spręsti jūsų imuninė sistema, todėl jos maistinių medžiagų poreikis yra didelis. Taigi, kai jūs miegate, medžiagų apykaita spartėja ir maistinių medžiagų poreikis auga. Miegant pagreitėja net odos ląstelių atsinaujinimas ir gijimas. Faktas, kad visame organizme augimo, atsinaujinimo, akūrimo ir keitimo veikla ne tik nenutrūksta miegant, o net ir padidina gyvybiškai svarbių maistinių medžiagų, reikalingų šiems darbams atlikti, paklausą. Nuo pagrindinių būtinų maistinių medžiagų, reikalingų ląstelių struktūrai ir veiklai, iki visų tų, kurių reikia sveikoms mūsų kūno ląstelėms, audiniams, organams bei sistemoms formuoti ir palaikyti, ir tų, kurių reikia, kad visa tai veiktų sklandžiai bei sveikai. Jų visų labai reikia, jums miegant.

Pabundame su išeikvotomis maistinėmis medžiagomis
Būtent dėl šio didelio maistinių medžiagų panaudojimo ir badavimo miegant derinio, kiekvieną rytą organizme ima trūkti gyvybiškai svarbių maistinių medžiagų. Dėl šių priežasčių, kaip ir kada jūs nutraukiate badavimą, yra labai svarbu ateinančiai dienai. Taigi, ko reikia jūsų organizmui per pusryčius? Na, iš esmės – visko! Nuo vandens, skirto hidratacijai ir rehidratacijai, iki baltymų ir aminorūgščių, būtinų riebalų ir riebalų rūgščių, vitaminų ir mineralų, esančių įvairiausiuose maisto produktuose, iki elementarios angliavandenių energijos. Viskas, ko reikia sveikam organizmui, to labiausiai reikia per pusryčius. Akivaizdu, kad spurgos ir kava, nors ir skani, ar skrudinti pyragėliai ir vaikiški pusryčių dribsniai, šito jam nesuteiks. Dar blogiau yra visai praleisti pusryčius, tai prilygsta dar didesnei medžiagų apykaitos katastrofai, ypač jei tai tampa ilgalaikiu įpročiu.

 

Prastos pradžios kaina

Tyrimai parodė, kad netinkama pusryčių mityba neigiamai veikia viską – kas mes esame, kokia mūsų sveikata ir net tai, kaip mums sekasi gyvenime.

Pažvelkime tik į keletą įtikinamesnių mokslinių įrodymų apie sočių maistingų pusryčių svarbą. Visų pirma, žinia visiems nevalgantiems pusryčių. Įtikinamas ir nerimą keliantis straipsnis, paskelbtas 2003 m. žurnale „European Journal of Clinical Nutrition“ nustatė, kad pusryčių nevalgo maždaug apie 30% paauglių bei suaugusių moterų ir 40% suaugusių vyrų, o tai yra susiję su didesne ir kitokio sveikatai kenksmingo elgesio tikimybe. Tai parodė, kad jei praleidi pusryčius, dažniau pasirenki netinkamą maistą ir kitu metu, rūkai ar kitokiu būdu netausoji sveikatos. Pusryčių praleidimas netgi buvo prilygintas indikatoriui, rodančiam, kaip jums seksis gyvenime, ir parodė žemesnę pusryčius praleidžiančių žmonių socialinę ir ekonominę padėtį. Kita vertus, reguliariai pusryčiaujantiems tokie rūpesčiai kyla kur kas rečiau. Be to, ankstesni tyrimai parodė, kad praleidžiantys pusryčius žmonės vargu ar patenkins kasdienius vitaminų bei mineralų poreikius. Tai gali reikšti savaites, mėnesius ar net metus trunkantį pagrindinių būtinų maistinių medžiagų deficitą.

Kitas svarbus dalykas, kurį turėtume suprasti, yra tai, kad maistinė pusryčių kokybė nustato medžiagų apykaitos tonusą visai dienai. Visi įprasti dribsnių, skrudintos duonos, skrebučių, sulčių ar kavos pusryčiai, nors ir gali būti turtingi skaidulų bei angliavandenių, nesuteikia pagrindinių maistinių medžiagų ir nepatenkina pagrindinių energijos poreikių. Dėl didelio angliavandenių bei cukraus kiekio tokiuose maisto produktuose gliukozės kiekis kraujyje greitai pakyla, todėl visą dieną vyksta nuolatiniai svyravimai tarp hiperglikemijos (per didelio gliukozės kiekio kraujyje) ir hipoglikemijos (per mažo gliukozės kiekio kraujyje) – vadinamasis amerikietiškų kalnelių efektas. Ir atvirkščiai, žymių pasaulio mitybos mokslininkų, įskaitant mūsų pačių Mokslo patarėjų tarybą, atlikti tyrimai parodė, kad subalansuoti pusryčiai, kuriuos sudaro pakankamas kiekis baltymų, tinkamas kiekis angliavandenių ir nedaug riebalų, gali užtikrinti stabilią gliukozės koncentraciją ir atitinkamą ilgalaikį energijos lygį, kurio reikia sveikam, gyvybingam organizmui.

Taigi, kol miegojote, jūsų organizmas buvo labai užsiėmęs, atlikdamas begalę svarbių procesų, siekdamas palaikyti sveikatą, protinį aiškumą ir suvokimą, taip pat atkurti, atnaujinti ir pakeisti pažeistas ląsteles, audinius, organus bei sistemas. Visam tam reikia daug maistinių medžiagų, todėl yra išeikvojami būtini šių medžiagų lygiai. Ryte organizmui reikia baltymų, aminorūgščių, riebalų ir riebalų rūgščių, fitonutrientų, vitaminų, mineralų, visaverčių maisto produktų ir energijos – iš esmės visko.